Dėl kylančių elektros energijos kainų vis daugiau žmonių ryžtasi nesijungti prie skirstomųjų tinklų, o savo naujoje statyboje įsirengti autonominę saulės, vėjo ar hibridinę jėgainę. Dar prieš kelis metus toks sprendimas atrodė visai nerealus, tačiau pingant saulės fotoelektriniams moduliams, energetiškai nepriklausomų sodybų Lietuvoje tikrai daugėja.
Daug kas mano, jog pagrindiniu saulės energetikos plėtros trikdžiu yra aukšta saulės fotoelektrinių modulių kaina ir mažas naudingumo koeficientas. Tai nėra tiesa. Pagrindinę problemą, naudojant saulės energiją tiek šildymui, tiek elektros gamybai, sudaro pagamintos energijos kaupimas. Saulės energija pasiekia mus ne tuo laiku, kokiu mums jos labiausiai reikia. Didelių ir pigių energijos talpyklų atsiradimas rinkoje pašalintų daugumą atsinaujinančios energetikos plėtros problemų bei atvertų kelią kurti žymiai našesnes sistemas.
Pastaruoju metu daug stambių kompanijų investuoja į energijos kaupimo technologijų vystymą. Ši tendencija neabejotinai susijusi su atsinaujinančia energetika. Per pastaruosius metus ženkliai ištobulėjo tradicinių švino-rūgštinių akumuliatorių gamybos technologijos, atpigo želiniai akumuliatoriai, plačiai gaminamos ličio jono baterijos. Tačiau, nepaisant to, pasaulis su nekantrumu laukia superkondensatorių atpigimo. Jie turi labai daug privalumų, lyginant su akumuliatoriais. Praktiškai jie savaime neišsikrauna, įkrovimo / iškrovimo ciklų skaičius neribotas, jie palankiau reaguoja į iškrovimo srovės pokyčius. Taip pat svarbu yra tai, jog superkondensatorių gamybos technologija yra žymiai draugiškesnė gamtai, lyginant su akumuliatorių produkcija. Deja, superkondesatoriai nėra plačiai naudojami dėl jų itin aukštos kainos. Tačiau tai yra daug žadanti ateities technologija.
Daug žmonių, kurie įsirengia saulės jėgaines ir turi įvestą elektros tinklą, neskuba atsijungti nuo LESTO. Tai susiję su galimybe pardavinėti elektros tinklams perteklinę energiją. Tačiau Lietuvoje tokia galimybė vis dar (2014-01) iki galo neįteisinta. Akivaizdu, jog begalė mikroelektrinių yra didelis balastas elektros tinklams, kurie patyria nuostolius dėl didėjančio elektros energijos tiekimo išbarstymo geografine ir laiko prasme. Kita vertus tokią saulės jėgainę negalima pavadinti autonomine ir visiškai nepriklausoma nuo LESTO. Atsijungus elektros tinklui nustos veikti ir saulės jėgainė. Nėra energijos kaupimo, nėra ir autonomijos. Todėl tokių jėgainių savininkams mes visuomet patariame įrenginėti prijungtą prie elektros tinklų saulės jėgainę su akumuliatoriniu galios rezervu.
Mūsų patirtis rodo, jog šiuo metu Lietuvoje įsirengti autonominę jėgainę užtikrintai ryžtasi naujakuriai, kurie savo būstus įsirengia pakankamai toli nuo LESTO pastotės. Tokiais atvejais tikrai tikslinga pasvarstyti ar norite sumokėti pvz. 20 000 Lt elektros tinklams už įvado įvedimą ir po to kas mėnesį mokėti mokestį už sunaudotas kilovatvalandes, ar vis gi jums patraukliau investuoti į nuosavą jėgainę, kurios atsipirkimo laikotarpis mažės didėjant elektros energijos kainoms.
Mes, kaip save išlaikančių sodybų ir namų ūkių šalininkai, tikimės, jog autonominės bei prijungtos prie LESTO su akumuliatoriniu rezervu jėgainės taps labiau prieinamos plačiajai visuomenei. O kas dėl saulės spinduliuotės Lietuvoje, tai jos tikrai pakanka, kad ištisus metus turėtumėme nuosavą elektros energiją, tereikia pasitelkti papildomas technines priemones ir balansuoti vartojimą.
Jeigu norite palikti komentarą po šiuo straipsniu, rinkitės vieną iš galimų komentavimo sistemų (Facebook arba Disqus):
0 Komentarų